Vienoje mūsų salės sienoje turime langą. Tas langas yra į koridorių, tad visada atidarytas. Kitoje lango pusėje – palangė, ant kurios mėgsta sėdėti ugdytiniai, kol laukia savo treniruotės. Tuo metu pačioje salėje vyksta treniruotė ir iki kitos dar apie 10 minučių.
Kadangi tas langas labiau salės šone, ugdytinių aš nematau, bet labai gerai girdžiu. Tyčia nesiklausau, bet atitinkamus momentus girdžiu labai gerai. Kol salėje kartojam technikas, kalbam, nuo lango pusės:
-O ne, ji atėjo – kalbasi.
-Nu tikrai, o ne – pritaria kita.
(Jaučiu, kaip klausa įsitempia, žvilgsnis nukrypsta į lango pusę).
-Aš tai nenorėjau, kad ji ateitų – tęsia.
-Jo aš irgi – pritaria.
Mano klausa jau sprogsta, žinau, kad šiandien pradėsim treniruotę neįprastai, o nuo pokalbio, Sukasi mintys „spręsti čia ir dabar!”, „pala, o gal čia nesikišti ir patys sprendžia? bet ne čia ne tas atvejis”, „taip, bendrai pasikalbėsime” ir t.t. Aha. Tik dar vyksta treniruotė, tad negaliu mesti vienos grupės ir peršokti prie kitos, bet galiu nukreipti jų dėmesį.
-Jau nusileiskit žemyn, luktelkit ant čiužinių – priėjus prie lango pasakau.
Visos subėga, susėda. Čia aptarimai nutyla, užbaigiam kitos grupės treniruotę, išleidžiu. Atėjusi grupė jau tuoj šoka stotis.
-Prisėdam, prisėdam, treniruotę pradėsim nuo pasikalbėjimo.
-Kodėl?
-Kol sėdėjote ant palangės, girdėjau pokalbį, kaip nelaukiate vienos mergaitės.
-Čia ne aš. Čia ne aš. Ir ne aš. (be abejo, tos kurios diskutavo, nutilo)
-Aš nevardinsiu, kas. Man svarbu, kad visos girdėtumėt.
-Bet, Laura, pasakyk kas taip sakė.
-Geriau mes pasikalbėsime kartu.
Tęsiu:
-Kiekviena iš Jūsų čia esate svarbi. Ateinate ir esate svarbi. Kiekviena. Bet mane liūdina, ką išgirdau, nes vienos mergaitės jūs nelaukiate. Aš jos laukiu, o Jūs ne, noriu suprasti, kodėl.
(Tyla)
-Aš visada laukiu, kada Jūs ateisite. Kiekviena.
-Mes irgi laukiam, kada ateisim.
-Tai, kodėl Jūs nelaukiate vienos mergaitės?
-Nežinau (atsako viena iš diskutuojančių, bet tai žinome tik mes).
-Aš jos laukiu, kaip ir kiekvienos, o Jūs ne, noriu suprasti, kodėl.
-Supranti, Laura, man sunku su ja bendrauti – viena.
-O aš neviską suprantu, ką man sako – antra.
-O aš nemoku kalbėti su ja – trečia.
-Aha, vadinasi, Jūs jos nelaukiate, nes nemokate kalbėti arba nesuprantate, ką sako?
-Taip.
Viena iš ugdytinių klausia kitų:
-O tai, kai Jūs nuvažiuojat į užsienį, gi neviską suprantat, bet kalbat kažkaip? (šypsausi, labai taiklu)
-Na taip.
-Tai va ir čia kažkaip kalbėsim (užbaigia, fantastika).
Užbaigdama mūsų pokalbį sakau:
-O taip, padėsim viena kitai išmokti naujų žodžių, geriau suprasti. Jei reikės, tai ir piešim ar rodysim, ar kitaip. Aš Jums padėsiu, Jūs man ir viena kitai – taip sužinosim ir išmoksim daugiau dalykų.
-Gerai!
Ir vyresnės mergaitės, pasiima mažiausias už rankos ir sustoja vorele.
Technikos palauks. Treniruotės planą koreguoju čia ir dabar (SVARBU SKUBU), kad užtvirtintume pokalbį bendradarbiavimo užduotimis, žaidimais :))) Ir vėliau grįžtame prie technikų :))
