Apie dantį, kurį prieš treniruotę pametėm

Išlipu iš taksi, iki treniruotės dar pusvalandis. Pamatau šalia mokyklos vienos sportininkės mamą. Kojos pačios nuneša iki jos pasisveikinti ir pakalbėti! Tie trumpi, netikėti susitikimai visada labai šilti ir prasmingi.

Atsisveikiname ir su šypsena veide toliau keliauju iki salės. Be 10. 

Pakeliui, pasikalbam su kitos sportininkės mama. Be 7. 

Užeinu į patalpas. Vaikai būriuojasi, pasisveikinu. Čia striukė, čia šalikas, čia batai. Vienos girdžiu ruošia sveikinimą, bet „negirdžiu”:

-Jau einam.

-Ne, ne, palauk tegul Laura persirengia.

Pabėga, repetuoja. 

Kitos įnirtingai pasakoja apie dieną, apie atsiskaitymus, apie atostogas, n klausimų. Klausos aparatai veikia pilnu pajėgumu, bandau visas išgirsti, kažko nepraleisti, atsakyti, sureaguoti. 

Ir aš vis dar su kepure ir vienu batu. 

-Laura! (Išgirstu)

-Kraujas! 

-Atsitrenkė! 

-Dantis! 

-Verkia! 

-Baisu! 

Chaosas, aš dar nematau, apie ką, kaip. Galvoje n klausimų „kam?, „kas įvyko?”, „kaip įvyko?”.

Iš tarp vaikų išlenda mergaitė, laiko dantį ir burną.

-Jai išmušė dantį! 

„Ooo am, išmušė, kaip, ką”… galvoje viena po kitos mintys: “nuraminti, padėti, viskas gerai, ji sveika, o dantis pieninis ar ne?, bet kuriuo atveju einam dabar sprendžiam vieną dalyką, po to kitą, paeiliui”…

-Einam! (Paimu už rankos, aš su kepure)

Kraujas jau ir ant pirštų, ir jos marškinėlių, ir veido…

Valgykloj čiumpu servetėlę. Kūkčioja, dantis delne, eina, išsigandus. 

Sakau:

-Laikykis!

Paimu ant rankų, nešu iki klasės, tikėdamasi, kad dar jos mokytoja yra. 

-Man jis klibėjo,- sako, kol nešu. 

-Aa, tai dantukų fėja šiandien pas Tave užsuks! Ane? 

-Aha! 

Ateinam. Okey. Paeiliui! Skalaujam. Nuplaunam veidą. Išvalom dantį. Nurimstam. Ir klausom visos istorijos. 

Su mokytoja nuėjo tvarkytis. O klasėj pilna vaikų. Visi pribėgo. Klausinėja. Valom dantį, laukiam mergaitės. Visi išsigandę, sakau: 

-Bet pažiūrėkite, koks gražus dantis!

-Woooow! 

-Koks gražuuus! 

-Ir man neseniai iškrito! 

-Ir man! 

Grįžta dantukų mergaitė, pasakoja visiems iš eilės, išsišiepus ir įsijautus!

-Mes laukėm ir kažkaip atsitrenkė į mane draugė ir man klibėjo dantis stipriai, tai jis iškrito. 

-Ar dabar jautiesi gerai? – klausiu.

-Taip. 

-Žiūrėk, koks gražus tavo dantukas. Va, supakuoju ir pasidėk, namo pasiimsi! 

-Gerai! 

-Kiek jau iškrito dantukų tau? 

-Čia antras! 

Ir nukeliaujam sportuoti.

Dabar turėsim naują prisiminimą grupėje, kaip prieš treniruotę pametėm dantį! 

Manau, atsimins ir pati :)) vis gi neeilinis danties iškritimas. 

 

Žymos: To dar nebuvo!

Taip pat skaitykite

Mažųjų istorijos

Apie vaikų galią girdėti

Vaikai labai gerai girdi, jeigu dar esate svarbiu asmeniu, jie tikrai GIRDI, ką ir kaip sakome. Bet dar svarbiau, jie jaučia - tiesą ar melą sakote. O visų svarbiausia, jie Mato ar žodžiai atitinka realybę. Jei Jūs nuoširdžiai tikite jais, jie tikės savimi! Ir po to padės kitiems tikėti!

Skaityti istoriją