Apie berniuką, kuris nekentė sporto, bet metų gale išsikėlė tikslą „sustiprėti!“

Praėjusią savaitę sutinku savo buvusį mokinį koridoriuje (pernai vedžiau jam sporto pamokas), ką tik išėjusį iš būrelio treniruotės. Pamačiusi jį išsišiepiu iki ausų, džiaugsmas užpildo krūtinę:

-Labas, Tomai! (vardas pakeistas) 

-Labas, Laura! 

-Kaip smagu Tave matyti po treniruotės! 

-Taip. Aš jau čia papildomai lankau.

-Neseniai pradėjai? 

-Jau kelios treniruotės.

-Oho ir kaip sekasi treniruotis? 

-Gerai, ruošiuosi egzaminui. 

-Super, man labai džiugu Tave matyti čia! 

-Šiandien jau buvo sporto pamoka ir treniruotė!

-Oho, jėga! 

-Taip.

O šypsosi ir žiba vaiko akys. 

Atsisveikiname. 

Grįžkim į 2020-2021uosius mokslo metus…

Pernai turėjau galimybę būti šio berniuko sporto mokytoja. Kai tik susipažinome tai buvo vienas iš vaikų, kuris be galo mėgsta tiksliuosius mokslus, analizuoja, skaičiuoja, bet sportas jam buvo… kaip čia švelniai pavadinus… kančia, neįdomia pamoka ir, būtų nuostabu, jei ji tiesiog nevyktų. 

Ypatingai sunku buvo nuotoliu. Nors ir prigalvodavau įdomybių, bet na, įsivaizduojate, ugdytiniui, kuriam sportas nepatrauklus, nuotolis buvo galimybe dalinai sporto išvengti. Užduotis atlikdavo, jei dalyvaudavo, bet nuoširdžiai sporto nemylėjo ir vis klausė „kada baigsim” :)))

Ieškojau to jam tinkamo būdo/būdų, kaip jį sudominti. Žinojau, kad realu kalbant jo kalba, kuriant ryšį. Jokiais būdais neperspausti ir neversti, būtinai atkreipti dėmesį, kai pavyksta, taip pat, kai nepavykdavo užduotis spėti pamatyti ir padėti pabandyti dar kartą.

Ilgainiui, susipažinom, klausydavau jo pasakojimų apie keliones laiku, juokaudavom. Skatinant ir pastebint jo pastangas, pamačiau, kad jis vis labiau įsitraukia į veiklą, pvz. paprašo pažiūrėti, kaip padaro. Dažniau šypsojosi! 

Jam pasakojau, kad jo aktyvumas, fizinis pajėgumas nulems ir jo gerėjančią atmintį ir mėgstamiausi mokslai ir sritys jam taps dar lengviau išmokstamos. Ir sportas taps jo pagalbininku mokantis jam įdomių dalykų. 

Per pusmečio vertinimus, individualiame mokinio vertinime rašiau rekomendacijas ir tėvams, bandyti atrasti šaką, veiklą, kuri jį sudomintų, kad taip paskatintume jo aktyvumą, galbūt bandyti kartu, bet neversti. Būtina, jam padėti pamatyti, kad jam pasiseka, kaip jis jaučiasi ir panašiai. Taip pat parašiau FA naudas jam

Šis berniukas tų metų gale išsikėlė tikslą: „sustiprėti”. Ir kitais metais jį matau būrelyje!!! 

Turbūt dabar akivaizdu, kodėl širdis šoko džaivą

 

Žymos: Mažųjų istorijos

Taip pat skaitykite

Mažųjų istorijos

Apie vaikų galią girdėti

Vaikai labai gerai girdi, jeigu dar esate svarbiu asmeniu, jie tikrai GIRDI, ką ir kaip sakome. Bet dar svarbiau, jie jaučia - tiesą ar melą sakote. O visų svarbiausia, jie Mato ar žodžiai atitinka realybę. Jei Jūs nuoširdžiai tikite jais, jie tikės savimi! Ir po to padės kitiems tikėti!

Skaityti istoriją