Apie tai ar bausti, ar nebausti už tai, kad vaikas atlieka užduotį nesąžiningai?

Trumpas mano atsakymas: nebausti.  Ilgas: ištrauka iš pokalbio. -Bet Laura, o kai darys „monkey bars” užduotį, tai svarbu, kad sąžiningai darytų, taip? 

(Kad būtų aiškus kontekstas, paaiškinu užduotį: susirietimai atliekami aukštyn kojomis ant „monkey bars” – horizontalių kopėčių. Tai reiškia, vaikai kybo aukštyn kojomis laikydamiesi tik kojomis. Tuo tarpu rankomis apsikabina krūtinę ir bando susiriesti. „Monkey bars“ yra maždaug 2 m aukštyje). 

-Svarbu. 

-Tai, žinai, sugalvojau, jeigu darys nesąžiningai, tada nubausti jas reikia. 

-O jeigu baisu daryti, tai irgi bausti? 

-Hm

-Nes yra mergaičių, kurioms dar nedrąsu, bet jos stengiasi nors pakyboti aukštyn kojomis. 

-Nu gerai, jeigu joms bus baisu, tada galima pasilaikyti. Bet jeigu nebaisu ir darys nesąžiningai, tada nubausti. 

Pasisuka į vieną mergaitę ir tęsia klausdama:

-Tau gi nebaisu daryti „monkey bars’us“?

-Nebaisu.

-Tai va, Laura, jeigu ji darys nesąžiningai, tai ją nubausti – atsisuka į mane.

-aha. Bet jeigu jai nebaisu daryti, tai, tikėtina, ji ir atliks užduotį, kaip moka geriausiai. Taip? 

-Taip, bet jeigu nesąžiningai, tada nubausti. 

-O kada jau įvertinsim, kad nesąžininga?- šypsausi. (Bandau suprasti, kur yra riba, kada čia jau bausim :))) ). 

-Jeigu darys nepilnai iki galo, pavyzdžiui. 

-O jeigu čia yra visos jos galimybės ir ji deda pastangas atlikdama užduotį, bet jai pavyksta dar atlikti nepilnai, ar tada jau bausti? 

-Hm.

-Ar mano pastangos atlikti maksimaliai kaip galiu padaryti, jei man nebaisu, yra sąžininga? 

-Taip. 

-Tokiu atveju, mes negalėsime nubausti už tai, ko kažkuri iš jūsų dar negali ar nemoka padaryti pilnai. Tiesa?

-Tiesa. Pamąsčiusi priduria: bet aš žinau, kad ji ir ji (parodo kurios) tai gali, tai tada jas reikia nubausti. 

-Žinai. Kartais mes galime mokėti, bet mums gali nepavykti. Kartais mes galime mokėti, bet pradedami daryti sudvejoti ar išsigąsti tą akimirką ir nepadaryti, kaip geriausiai mokame. Kartais mes galime žinoti, kad kitas gali, bet jis viduje nėra tikras, kad gali.

-Hmm. Tai tada nebausime nieko?

-Svarbiausia, kad kiekvieną kartą stengiamės. Tikiu, kad kiekviena iš Jūsų šią užduotį atlikti stengsitės pagal galimybes geriausiai kaip mokate: kažkas pilnai, kažkas tik pakybos, kažkas bent pabandys su mano pagalba. Tad tokiu atveju, mums niekaip nepavyksta įterpti čia bausmės. Ką manai?

-mm, na taip. 

Nueidama atsisuka ir taria mergaitei: 

-Bet daryk sąžiningai, kaip gali geriausiai :))) 

Bausmė neturi būti naudojama, kaip manipuliacijos priemonė, ne visada pasiteisina ir kaip motyvacijos ar disciplinos priemonė. Bausmė, kai tiesiog negebama susitvarkyti (neklausai, bėk ratus, atiduok telefoną ir t.t.), dažniau turės šalutinį poveikį ugdymo procesui: gali išgąsdinti, sukelti nerimą, jaudulį ir baimę pabandyti kitą kartą, sumažinti norą daryti išvis ar aktyvuoti pasipriešinimą. Nebent toks ir yra tikslas? Bet norėčiau tikėti, kad ne.

Nesu už bausmes, esu už paiešką įtraukti n kitų būdų, tačiau jeigu kažkam labai norisi įtraukti bausmę kaip ugdymo priemonę, tai būtina labai aiškiai apsibrėžti taisyklę, ribas, kas, kaip, už ką (panašiai kaip krepšinio žaidime yra aišku, kada metami baudos metimai), nebent pakanka trumpos pergalės ir iš esmės nerūpi vaiko gerovė. Ugdyme „bausmė” gali veikti ilguoju laikotarpiu, kai yra taisyklė ir bauda už jos nesilaikymą sugalvota ir suderinta grupėje kartu, aptariant niuansus, išimtis ar pan., kad tai būtų super konkretu ir lengvai pamatuojama. Tada bausmė bus daugiau naudinga negu žalinga. 

Mes salėje turime vieną susitarimą, kai paliečiama viena siena, kurios negalime liesti. Dabar panašu, tapo visai pramoga. Tame susitarime dalyvauju ir aš Iš esmės bauda už sieną net neegzistuotų, bet dirbame salėje, kurioje sportuoja kitą sporto šaką kultivuojantys žmonės ir jiems ta siena yra svarbi. Tuo tarpu, mes gerbiame kolegas, todėl susigalvojome sau, kad sienos palietimas – nepriklausomai tyčia, netyčia – 10 atsispaudimų. Ji suderinta su vaikais, jau seniai ir liko tokia. Galioja ir man. Tarp kitko, jau pati esu dariusi 10 atsispaudimų ne vieną kartą

Tikrai rekomenduoju į taisyklių laikymąsi įsitraukti ir pačiam ugdytojui (aš asmeniškai naudoju tokį būdą), nes ilgainiui tapo net įdomu ir žaisminga. 

Ne vienerius metus vis mėginu suprasti ir rasti atsakymą į matomų ar girdimų situacijų pavyzdžius, kai vaikas yra baudžiamas už neatliekamą užduotį. Ar tikslinga bausti fizine užduotimi, kai pagrindinė siekiamybė yra skatinti fizinį aktyvumą? Kuo padeda bausmė, kaip pavyzdys, duoti bėgti papildomų ratų, daryti pritūpimų, kai vaikas neatlieka fizinės užduoties, nes nepajėgia, nes negeba, nes nemoka, nes neturi noro, nes…?

Taip pat pastebiu pasikartojančias situacijas, jog baudžiami tie, kurie yra mažiau susikaupę, mėgstantys išvengti taisyklių, triukšmingesni, mažiau aktyvūs? Tai vadinasi, jie mažiau patogūs suaugusiam žmogui? Ar kaip???

„Kas ieško, tas randa”, tad vieną dieną atsakymus rasiu, neabejoju :))

Svarbu: jeigu tikslas yra skatinti judėjimą, tai, tai ir daryti priemonėmis, nežalojančiomis augančio žmogaus psichikos ir mechanikos, išsiaiškinant nenoro ar nedarymo kilimo priežastis. Jos visada yra. Tik reikia kantrybės nepriklausomai nuo to, kiek laiko užtruks išsiaiškinti. Tada ją išspręsti.

 

Žymos:
Mažųjų istorijosVeiklos ypatumai

Taip pat skaitykite

Mažųjų istorijos

Apie vaikų galią girdėti

Vaikai labai gerai girdi, jeigu dar esate svarbiu asmeniu, jie tikrai GIRDI, ką ir kaip sakome. Bet dar svarbiau, jie jaučia - tiesą ar melą sakote. O visų svarbiausia, jie Mato ar žodžiai atitinka realybę. Jei Jūs nuoširdžiai tikite jais, jie tikės savimi! Ir po to padės kitiems tikėti!

Skaityti istoriją